Vis daugiau žmonių renkasi Lietuvoje po truputį populiarėjantį laidojimo būdą – kremavimą. Kremavimo paklausos augimą specialistai aiškina įvairiomis priežastimis – nuo ekonominių, stipriai įtakojančių tuos, kas galvoja apie patiriamas išlaidas, iki filosofinių, lemiančių kremavimo pasirinkimą dėl religijos ar kultūrinių tradicijų. Štai pagrindinės penkios priežastys, kodėl žmonės renkasi kremavimą.
Laidotuvių kaina
Laidotuvių kaina yra dažniausias kremavimo pasirinkimo motyvas. Karsto laidojimas žemėje su visais lydinčiais ritualais yra apytiksliai 30-40 % brangesnis. Renkantis kremavimą išvengiama velionio kūno saugojimo, balzamavimo išlaidų, taip pat puošnus karstas būna brangesnis negu geros kokybės urna. Bendrą laidotuvių sąmatą į mažąją pusę stipriai įtakoja ir mažesnis žemės plotas kapinėse (jeigu urna laidojama į žemę) bei mažesni kaštai duobkasiams.
Ekologija
Pastaroji priežastis artimai susijusi ir su aplinkos apsaugos tema. Karsto laidojimas reikalauja didesnio žemės ploto, o balzamuotas kūnas į žemę išskiria nemažą dozę chemijos. Kremavimo skeptikai kūnų deginimą taip pat sieja su aplinkos tarša. Tačiau tokia nuomonė yra paviršutiniška – šiuolaikinės krematoriumų krosnys turi profesionalius filtrus ir taršos aplinkai nedaro tokios, kad šį procesą galėtų vadinti žalingu gamtai. Draugiškos gamtai filosofijos šalininkai paprastai renkasi kremavimą kaip ekologiškai švarų ir gamtą tausojantį laidojimo būdą.
Paprastumas ir laisvumas
Galintys palyginti karsto laidotuves ir kremuoto velionio išlydėjimą mato skirtumus. Urnos pašarvojime susirinkę artimieji jaučiasi laisviau, nes nėra kaustomi mirusiojo kūno vaizdo. Būtent todėl atsisveikinimo akcentu tampa graži urna, šviesūs atsiminimai, ceremonija įgauna estetikos atspalvį ir nepalieka nemalonios patirties pėdsakų ateičiai. Taip pat urnos šarvojimo apipavidalinimas yra laisvesnis norintiems stilingų laidotuvių. Čia floristikos ir dekoratyvinės atributikos pasirinkimas neturi griežtų nuostatų, čia galimos interpretacijos ir subtilių idėjų įgyvendinimas.
Asmeniniai įsitikinimai
Žmonės, turintys lakią vaizduotę, sunkiai priima mintį, kad palaidotas karste kūnas žemėje pūva ir irsta, nors tai yra racionaliai paaiškinamas ir natūralus gamtos procesas. Renkantis kremavimą, galimai nereprezentatyvios baigties yra išvengiama – kremuojamas žmogaus kūnas sudega itin aukštoje temperatūroje ir virsta aiškiu bei vaizduotei suprantamu dalyku – elementariais pelenais. Vertinantiems išorinę estetiką, kremavimas taip pat yra išeitis norint likti artimųjų atmintyje gyvu, o ne mirusiu – ilgas žiūrėjimas į mirusį žmogų ilgam įstringa atsiminimuose ir užgožia drauge su artimuoju patirtas teigiamas emocijas.
Artimojo valia
Ne tik prieš mirtį žmonės kalba su artimaisiais apie savo norimą palaidojimo būdą. Įsivaizdavimą ir principines nuostatas apie tai, kaip būti palaidotu, žmonės aptaria ir anksčiau – artimieji vis dažniau žino, kad velionis visada norėjo būti kremuotas, kažkada teigiamai atsiliepė apie kremaciją arba apie ją galvojo. Tokiais atvejais šeima išvaduojama nuo ilgo svarstymo, ką pasirinkti – tradicinį laidojimo būdą ar alternatyvųjį, ir gali visą savo laiką ir dėmesį skirti nuoširdžiam atsisveikinimui su brangiu žmogumi išlydint jį anapilin.
Taip pat svarbu paminėti atskirais atvejais įstatymo numatytą būtinybę kremuoti bei lankstumą laike. Dėl pastarosios priežasties kremuotų palaikų laidojimo organizavimas gali nebūti skubus. Toks poreikis dažniausiai atsiranda žmogui mirus užsienyje, kuomet su artimuoju galima atsisveikinti keliose šalyse. Būtent todėl nesant tinkamų laidojimui aplinkybių, tai padaryti galima ir vėliau – iki tol, kol bus nuspręsta apie galutinę urnos buvimo vietą.
Kremavimas yra sąmoningas kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Sprendimą dėl kremavimo įtakoti gali ir kitos priežastys, todėl svarbiausia būti tolerantišku skirtingai nuomonei ir tuo pačiu domėtis įvairiomis galimybėmis.
